Ką parodo nagai

 

Ka-parodo-nagai

Esame įpratę į nagus žiūrėti tik estetine prasme. Tačiau dažnai pokyčiai naguose gali mus perspėti ir apie rimtesnius, vidinius organizmo sutrikimus.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius nagų pokyčius. Juos reikėtų sugebėti atskirti nuo nagų ligų, kurios dažniausiai būna įgimtos, taip pat nuo nagų pažeidimų, kurie atsiranda sergant odos ligomis.


Nagų formos pokyčiai
Būgnininko lazdelės formos pirštai (sustorėję pirštų galai ir laikrodžio stiklelio formos nagai) rodo deguonies trūkumą. Taip būna sergant lėtinėmis plaučių ligomis (LOPL, tuberkulioze, bronchektazine liga, plaučių navikais ir kt.) širdies ligomis, hipertireoze. Tačiau tokie pirštai susiformuoja tik sergant ilgą laiką .
Įdubę šaukštelio formos nagai dažniausiai yra mažakraujystės požymis, atsirandantis dėl geležies stokos. Tačiau gali būti sergant ir kitomis ligomis: sklerodermija, tireotoksikoze ir esant antinksčių patologija.

Nagų spalvos pokyčiai
Baltos dėmelės dažniausiai yra tik kosmetinė problema, o ne ligos požymis. Manoma, kad jos susidaro orui patenkant tarp nago plokštelių. Taip gali atsitikit po traumų, manikiūro, ypač jei naudojami geležiniai įrankiai nago odelei atstumti.
Rudos nago juostos gali atsirasti dėl pigmentinių panaginių apgamų. Difuziškai rudas nagas būna sergant Adisono liga bei išsivysčius difuzinei melanozei piktybinės melanomos atvejais.
Sergant inkstų ligomis dažnai nebūna pusmėnulių. Vietoj jų matoma balta juostelė, o už jos yra ruda zona, kuri apima pusę nago plokštelės. Įdomu tai, kad pusmėnulis dingsta 25% visų dialize gydomų ligonių.
Melsvi nagai, ypač pusmėnulio srityje, atsiranda apsinuodijus vaistais ir sidabro junginiais. Taip pat jei organizme trūksta deguonies dėl plaučių ar širdies ligų.
Gelsvai rudos dėmės po nagu būna sergant psoriaze.

Nagų paviršiaus pokyčiai
Išilginės vagelės gali rodyti skrandžio ligą, tačiau metams bėgant tokių vagelių daugėja ir natūraliai.
Viena išilginė vagelė yra susijusi su paveldima liga, dažniausiai būna rankos nykščio nage. Tačiau gali atsirasti ir po traumų.
Skersinės vagelės per visą nago plotį atsiranda dėl ūmaus toksinio pažeidimo. Jos atsiranda praėjus 5—6 savaitėms po ligos. Tokį pažeidimą gali sukelti infekcinės ligos (skarlatina, gripas, rožė ir kt.); apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis (arsenu, taliu, citostatikais), sutrikusi skrandžio ir žarnyno funkcija, hepatitas, trūkstant vitaminų, ypač B grupės, sergant kai kuriomis odos ligomis. Kartais tokie pakitimai gali atsirasti dėl stiprių psichinių išgyvenimų.
Smulkios duobutės ant nagų gali būti mažakraujystės požymis. Duobutės naguose atsiranda ir sergant psoriaze.
Nagų laisvojo krašto suskilimas. Nagas suskyla, kai daug grojama muzikiniais instrumentais, kai instrumentas liečiamas pirštų pagalvėlėmis, ar neracionaliai naudojamos sintetinės plovimo ir valymo priemonės, muilai ar trūkstant geležies ir kalcio.
Nago įskilimai ir lūžinėjimai. Silpni nagai gali būti ir paveldėti, tačiau dažniausiai taip atsitinka dėl aplinkos poveikio. Nagus labai susilpnina dažnas rankų mirkymas, dažnas nagų lakavimas, ilgalaikis plovimo ir valymo priemonių, muilo naudojimas. Tokius nagų pokyčius gali lemti ir susilpnėjusi skydliaukės veikla. Manoma, kad ploni ir minkšti nagai gali rodyti ir ginekologines problemas.

***

Prekybinės palapinės

Share

Naujausi įrašai

Parašyk komentarą

Turite būti prisijungę, kad komentuoti.